šviesininkas

šviesiniñkas (-inykas Sut), -ė smob. (2) LTEXI42, šviẽsininkas (1) NdŽ 1. (neol.) KlK25,45 teatr. apšvietėjas: Šviesininkas gerai sugebėjo nušviesti atitinkamomis šviesomis kiekvieną spektaklio niuansą rš. 2. NdŽ, LTEXI42 apie „Šviesos“ žurnalą susibūrusios visuomenės veikėjų grupės, skelbusios luomų ir klasių vienybę, pasauliečių ir klerikalų santarvę, narys. 3. (neol.) Sut žr. šviesuolis 3.